Apie
Pasaulis pereinamuoju laikotarpiu
Daugybė politikos sistemų ir teisės aktų pasiūlymų skatina pasaulinius pokyčius siekiant tvarumo.
Pasaulinis įsipareigojimas siekti tvarios ateities – JT tvaraus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir vėlesnė ES bendroji politika bei kompleksinės darbotvarkės (pvz., Žaliasis susitarimas, „Fit for 55“ paketas ir kt.) – paskatino pasaulinį perėjimą prie žaliojo (ekologiško), skaitmenio ir įtraukaus pasaulio tapti pagrindiniu.
Jau buvo įgyvendinta daug teisės aktų pakeitimų, pastangų ir investicijų tam, kad būtų suformuoti stiprūs bendrieji pasauliniai veiksmai, skirti apsaugoti mūsų planetą ateities kartoms. Ir laukia dar daugiau – netolimoje ateityje dauguma ES klimato ir energetikos teisės aktų turėtų būti peržiūrimi remiantis 2021 m. liepos mėn. Komisijos priimtu teisės aktų pasiūlymų paketu, siekiant ES klimato kaitos neutralumo iki 2050 m., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimo bent 55 % iki 2030 m., lyginant su 1990 m.
Tokios priemonės turės didelį poveikį Europos ekonomikai ir visuomenei:
– Daugelis įmonių, pradedant transporto ir baigiant maisto gamyba, turės permąstyti ir pritaikyti veikimo būdus, siekiant „žalumo“ savo veikloje, paslaugose ar produktuose;
– Darbo rinkoje įvyks daug struktūrinių pokyčių – bus prarasta dalis darbo vietų, o augančiuose sektoriuose atsiras naujų darbo vietų;
– Šios darbo rinkos tendencijos atsispindės besikeičiant įgūdžių reikalavimams;
– Asmenys pakeis savo gyvenimo, elgesio ir vartojimo būdą, sutelkdami dėmesį į ekologiškus ir tvarius produktus ir paslaugas.
Norint išlaisvinti turizmo potencialą sprendžiant aplinkosaugos problemas, reikia žaliųjų įgūdžių turinčių specialistų.
Turizmo sektorius sudaro 1/10 pasaulio BVP ir užimtumo, ir yra pripažįstamas kaip daugelio šalių vystymosi turtas.
Jo ekosistema yra įvairi ir sudėtinga. Ją sudaro daugybė skirtingų verslų, įskaitant maistą ir gėrimus, internetinę informaciją ir paslaugas, kelionių agentus ir kelionių organizatorius, apgyvendinimą ir keleivių transportą. Turizmas jautriai reaguoja į išorinės aplinkos pokyčius (įskaitant žaliojo, skaitmeninio ir sąžiningo perėjimo makro tendencijas, įstatymų pokyčius ir vartotojų požiūrio pokyčius) ir yra pakankamai lankstus, kad įsisavintų naujas žinias ir metodus, gerinančius klientų patirtį.
Šis sektorius siūlo daugybę įsidarbinimo galimybių – nuo žemos iki aukštos kvalifikacijos darbo vietų, ir yra „pirmojo darbo“ teikėjas daugeliui jaunų žmonių bei socialiai remtinų grupių. Tikimasi, kad įsidarbinimo galimybės padidės, nes visame sektoriuje bus taikoma žalioji ir skaitmeninė praktika.
Pripažįstama, kad turizmas gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie tvaraus vystymosi daugelyje sričių, įskaitant kultūros paveldą, aplinkos išsaugojimą ir atkūrimą, kaimo plėtrą, įvairovę ir įtrauktį.
Augantys lūkesčiai dėl šio potencialo, dinamiška sektoriaus sąveika su kitomis pramonės šakomis, jo įtaka vartotojų požiūriui ir teisės aktų pokyčiai kelia vis didesnį spaudimą sektoriui spręsti aplinkosaugos problemas.
Siekiant užtikrinti sąžiningas, saugias ir sėkmingas, tvarią paklausą tenkinančias turizmo paslaugas, turizmo sektoriuje reikia žaliųjų įgūdžių turinčių profesionalų, gebančių orientuotis darnaus turizmo iššūkiuose ir galimybėse.
Turizmas ir darnaus vystymosi tikslai
Turizmas ir darnaus vystymosi tikslai
Investicijos į įgūdžius yra labai svarbios kuriant atsparų žaliąjį ir skaitmeninį perėjimą.
Švietimo ir mokymo sistemos turėtų remti žaliąjį perėjimą: pirma, suteikdamos jauniems besimokantiems įgūdžių, reikalingų norint pereiti prie ekologiškesnės ekonomikos ir visuomenės; antra, suteikiant galimybę suaugusiems prisitaikyti prie pokyčių, atsirandančių dėl perėjimo, ir idealiu atveju juos numatyti; ir galiausiai skatinant žaliąją mąstyseną.
Profesinis švietimas ir mokymas (VET) parengia žmones darbui ir suteikia besimokantiems (tiek jaunuoliams, tiek suaugusiems) įgūdžių, padedančių jiems tobulėti asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Profesinis mokymas, esantis švietimo ir mokymo sektoriaus bei darbo pasaulio sąsajoje, yra idealioje pozicijoje, siekiant ne tik reaguoti į žaliąjį perėjimą, bet ir įgalinti jį.
Nors švietimo sistemos nesugebėjo pakankamai greitai reaguoti į žaliosios ekonomikos tendenciją, profesinis mokymas turi pakankamai lankstumo, ypač turizmo srityje. Kadangi svetingumo pramonė tiesiogiai neperdirba, o sumažina neigiamą poveikį aplinkai, labai svarbu, kad jos darbuotojai turėtų tinkamą požiūrį į gamtą / skersinius įgūdžius, nei stiprią techninę patirtį. Tai leidžia turizmo profesiniam mokymui greitai ir veiksmingai integruoti metodus į esamas mokymo programas, kad mokiniai įgytų tai, ką ESCO apibrėžia kaip ekologiškus įgūdžius, kurie ypatingai pritaikomi turizmo profesijose, tačiau taip pat gali būti perkeliami į daugelį kitų sektorių.
